išžadėti

išžadėti
išžadė́ti, ìšžada, -ė́jo Š, Rtr, NdŽ 1. tr. pažadėti (visus) atiduoti: Visus šuniokus išžadė́jau kitiems, net sau nebepasilikau nė vieno Š. 2. intr. KŽ ilgą laiką žadėti: Visus metus jis man išžadė́jo, bet ligšiol nedavė Š. 3. tr. sutikti, leisti ką padaryti: Ìšžada parduot žemę Arm. 4. refl. SD418, Sut, D.Pošk, P, N, M, Amb, L, LL312, Š, ŠT356, Rtr, NdŽ, KŽ atsisakyti nuo ko: Teip nutikus išsižadėjo vyskupystės ir daugiaus į Žemaičius nebgrįžo M.Valanč. Vokiečiai man karaliaus vainiką siūlė ir ketino Žemaičių išsižadėti, jei sutiksiu susidėti su jais prieš lenkus V.Krėv. Išsižadėk tos Amerikos, paklausyk manęs! LzP. Išsižadė́jom ir žemės, ir namų Pb. Pats galėsi eiti, kirsdamas šunims per blakstienas, o aš žemės neišsižadėsiu Žem. Suvis išsižadė́[jo] namų Dglš. | prk.: Ar Tamsta pyksi, ar ne, aš neišsižadu savo nuomonės Blv. Bet dabar aš amžinai išsižadu to keisto sumanymo J.Balč. Lietuvininkams, kurie savo tautybės neišsižadė́jo, blogi laikai buvo Plšk. Išsìžada lietuvybės, lenku darosi Pns. Mirti blogai, bet išsižadėti teisybės dar blogiau J.Avyž. Dėl žmonių laimės, dėl tėvynės labo aš galėčiau išsižadėti savo asmeninės laimės V.Myk-Put. Laisva tauta negali išsižadėti savo nepriklausomybės, neišsižadės jos ir Lietuva I.Šein. Pačią vedant, nu tėvų, brolių ir seserų atsitolinant, reik ir tų grožybių išsižadėti StnD16(priedas). Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs SkvLuk9,23. ^ Tus ne žmogus, kas išsìžada savo tautybės Sn. Svetimo nenorėk, savo neišsižadė́k Ds. Geriau neprižadėk, bet ką prižadėjai – neišsižadė́k Jnš. Kas išsižada savo žodžio, tas išsižada savo sielos Ašb. ║ M.Valanč, Sz, Š liautis ką daryti, griežtai nutarti ko nedaryti: Vyras išsižadė́jo arielkos gerti J. Vyrų tokios galvos, o arielkelės negalia išsižadė́ti Krš. Jau reiks išsižadė́t visai gert Žž. Jau verčiau rūkymo išsižadė́ti, nei kai žmonos Erž. 5. refl. Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ2 liautis bendrauti, nutraukti santykius: Vaikai tėvo išsižadė́jo Klt. Dreba ir rašos, kad išsìžada savo močios Skdt. Tėvai dar̃ išsìžada vaikų, regi! Drsk. Turì vargti, jug neišsižadė́si tikro tėvo Rdn. Tas žmuoj išsižadė́jo vaikų LzŽ. Neateina anas kieman, išsižadė́jo, sustikt nenori Klt. Ne tas karžygis, kuris jautį kumščiu gali užmušti, bet tasai, kuris išsižadėjo tėvo, motinos ir jaunos mergelės, kad tik įvykdytų savo svajones V.Krėv. Verkė [Veronika], kaltės nežinodama, verkė, Dievo pamiršta ir žmonių išsižadėta A.Vien. Ką pamačys išpažinti lūpoms Jezusą Christusą, kad jo savo darbais išsižada P. ^ Neišsižadėk lazdos, terbos ir turmos PPr216. Trijų daiktų nereikia išsižadė́t: turmos, tarbos ir lazdos Trgn. Giminė buvo, kab daviau; išsižadėjo, kai pareikalavau KrvP(Drsk). \ žadėti; apžadėti; atžadėti; dažadėti; įžadėti; išžadėti; nužadėti; pažadėti; pražadėti; prižadėti; sužadėti; užžadėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • apžadėti — apžadėti, àpžada, ėjo tr. KI505, K 1. Q84, B, R66, MŽ88, BzB272, M, L, OGLII358, Rtr, NdŽ, KŽ pažadėti, prižadėti ką duoti ar padaryti (ppr. prisiekiant): Ir apžadėjo čia an tuo keliu pastatyti koplyčelę Gršl. Įsirgęs apžadėjo dveigį jautį ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atžadėti — atžadėti, àtžada, ėjo 1. intr. Rtr, KŽ liautis ką daryti: Žada žada, o nei prižada, nei àtžada Gs. | refl. Q10,620, SD1 108,202, SD216, R, R6,401, MŽ, MŽ540, MŽ220, P, S.Dauk, Sut, N, K, M, L, LL328, Š, ŠT52, Rtr, NdŽ, KŽ: Vienus audėm… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dažadėti — ×dažadėti, dàžada, ėjo (hibr.) intr.; Sut padaryti įžadą. žadėti; apžadėti; atžadėti; dažadėti; įžadėti; išžadėti; nužadėti; pažadėti; pražadėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsižadinėti — 2 išsižadinėti; M iter. dem. išžadėti 4 (refl.): Padūkėliai nakties sueigose išsižadinėjo Dievo Gmž. žadinėti; išsižadinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsižadėjimas — sm. (1) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Sut, D.Pošk, S.Dauk, M, L, LL294 → išžadėti 4 (refl.): Vietoje maldos, vietoje išsižadėjimų labai tankiai pargrįžtate su didesniais nusidėjimais Rp. | prk.: Jis kalbėjo apie pareigą, aukų būtinumą, asmeninių interesų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nužadėti — nužadėti, nùžada, ėjo 1. tr. pasakyti ką duosiant: Nužadėjo dukterim po dešims tūkstančių pasogos Dglš. Tik jau kam kitam nenužadėk Trgn. Pasigyrė bernaitėlis: turiu šešius dvarus – nužadėjo jam tėvelis duoti tris šimtelius LTR(Slk). ║ skirti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pažadėti — pažadėti, pàžada, ėjo K, DŽ1; Q653, R, R419, MŽ, MŽ566, Sut, M, ŠT416 1. tr., intr. H217, D.Pošk, S.Dauk, L, Š, Rtr pasakyti ką darysiant, duosiant, duoti pažadą: Pažadėtas dalykas N. Ką anas tau pažadėjo? LzŽ. Gausi, ką esu pažadėjęs LzŽ.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pražadėti — pražadėti, pràžada, ėjo tr. NdŽ; Q564 pažadu suteikti viltį ką gausiant, darysiant. žadėti; apžadėti; atžadėti; dažadėti; įžadėti; išžadėti; nužadėti; pažadėti; pražadėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prižadėti — prižadėti, prìžada, ėjo K, NdŽ, KŽ, DŽ1 1. intr. D.Pošk, S.Dauk, Sut, I, N, M, L, LL97,113, Š, Rtr pasakyti ką darysiant, duoti pažadą, pažadėti: Pryžadėk iš naujos visokių griekų sergėties P. Pryžadžiu nėkados nebgrįžti į anas (nuodėmes) P.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sužadėti — sužadėti, sùžada, ėjo Rtr, DŽ1 1. intr. Š pažadėti, duoti pažadą: Jau sužadėjom žiedais mainyti, vienas antro amžinai būti LTR(Zp). | refl.: Bet kad sau teip sùžadas ant ateisiančio meto suliūbiju, jog tave paimsiu DP69. 2. tr. Š, NdŽ, KŽ… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”